Tex Mex tortilija su įdaru ir traškučiais

Atraskite Tex Mex pasaulį!

Tex Mex yra kur kas daugiau nei tortilijos ir "Nachos" traškučiai. Sužinokite apie gyvybingą Tex Mex pasaulį ir kultinius jo patiekalus.

Receptai Kas yra Tex Mex Naujos tortilijos 3 žingsniai, kaip pagaminti tako Tex Mex patiekalai

O kas gi yra tas Tex Mex?

Paskaitykite apie tai, kada ir kur prasidėjo „Tex Mex“ virtuvė.

TEX MEX PASAULIS

Naujosios tortilijos

Dabar mūsų mylimiausias tortilijas rasite ekologiškesnėje pakuotėje. Sutaupykime 6 milijonus plastiko butelių per metus!

SKAITYKITE DAUGIAU

Pagaminti tako paprasta kaip 1 - 2 - 3!

Nustebinkite savo artimuosius populiariausiu lengvai ir greitai paruošiamu „Tex Mex“ virtuvės patiekalu.

1. Pakepkite mėsą, žuvį ar daržoves su tako prieskoniais

Mūsų asortimente yra 2 skirtingi tako prieskonių mišiniai:

Taco - idealiai tinka jautienai ir kiaulienai
Fajita - švelnesnio skonio, ypatingai tinka vištienai

2. Pasirinkite tinkamą pagrindą

Mes siūlome 3 skirtingus tako pagrindo variantus:

3. Patiekite su Tako padažu bei kitais mėgstamais priedais

Tako galite gaminti pagal savo skonį - pridėti aitriųjų paprikų, pomidorų, tarkuoto sūrio, avokado, saldžiųjų kukurūzų ...

TEX MEX PATIEKALAI

Čia rasite kultinius Tex Mex patiekalus su išsamiais pasakojimais apie jų atsiradimą.

Tako

Valgomo šaukšto istorija

1/7

Tradicinis tako - tai kaip užkandis valgoma minkšta kukurūzų miltų tortilija su faršu, sūriu ar kitais produktais.

Galima rasti tūkstančius skirtingų rūšių tako. Į „valgomus šaukštus“ galima dėti, kas tik patinka. Tako kilę iš Meksikos, kur vietos gyventojai gamindavo minkštas tortilijas iš kukurūzų. Tortilijas kepdavo plokščiose keptuvėse, vadinamose comal, ir įdarydavo vietoje prieinamais produktais.

Šiais laikais tako paplotėliai gaminami ir iš kukurūzų, ir iš kvietinių miltų, Galima rasti ir minkštų tortilijų, ir traškių kukurūzų paplotėlių. Jie gaminami kukurūzų tortilijas iškepant taip, kad jos įgautų U raidės formą. Šie traškūs paplotėliai – tai šiuolaikinio TEX MEX kulinarinio meno perlas. Išsirinkę paplotėlį, galite sugalvoti kokių tik panorėsite įdarų. Į šį visame pasaulyje garsų TEX MEX virtuvės patiekalą galite dėti kiaulienos, jautienos, vištienos, žuvies, daržovių.

Dabar tako populiarūs visame pasaulyje. Patiekalui išgarsėti padėjo tai, kad jį paprasta ir patogu pagaminti, be to, galima sugalvoti įvairiausių jo variantų. Vietos virėjai ir klientai nuolat siekia rasti tinkamiausius produktus ir gardžiausius skonius bei sukurti nepakartojamus, savo pačių sugalvotus tako.

Tako su malta mėsa RECEPTAS.

Tako su avinžirniais ir cukinijomis RECEPTAS.
Fajita

Meksikos kaubojų favoritas

2/7

Fachita pavadinimas kilęs iš žodžio faja, reiškiančio diržą arba kaspiną. Fachitų istorijos pradžia skaičiuojama nuo XX a. 6‑ojo dešimtmečio vidurio, kai Teksaso ir Meksikos pasienyje gyveno daug vaqueros - meksikiečių kaubojų, dirbusių pagalbininkais ūkiuose. Norint sutaupyti pinigų, tokiems pagalbininkams buvo mokama 5 dolerių per dieną alga bei suteikiamas kambarys ir maitinimas, tačiau jų maistas būdavo labai skurdus. Kartą Chaparosos ūkio Del Rijuje (Teksaso valstijoje) vyriausiasis vanquero pastebėjo, kad mėsininkas nupjauna mėsos juosteles nuo gyvulio diafragmos plonojo krašto ir visada išmeta su atliekomis arba parduoda klientams kaip šunų maistą. Ši mėsa labai kieta ir turi daug sausgyslių, mėsininkai jos nedėdavo net į maltą mėsą. Vieną dieną vyriausiasis vaquero paprašė mėsininko parduoti tokią mėsą, kad galėtų pamaitinti savo vyrus. Mėsininkas ėmė kaupti juosteles ir kas savaitę parduodavo jas vyriausiajam vaquero. Ši tradicija gyvavo gana ilgai ir ji buvo laikoma paslaptyje.

Tik po dviejų dešimtmečių, 1969 m. fachitos buvo pradėtos pardavinėti viešai. Fachitos pamažu ėmė skintis kelią į restoranų valgiaraščius. Nuo tada fachitos pasiekė tūkstančius amerikiečių ir lotynų amerikiečių ir tapo neatsiejama TEX MEX (Teksaso ir Meksikos) virtuvės dalimi.

Ironiška, tačiau kuo populiaresnės tapo fachitos, tuo rečiau jos buvo gaminamos su tradicine plona diafragma (skirt steak), nes jų paklausa ėmė viršyti pasiūlą.

Klasikinį Fajitos receptą rasite ČIA.
Buritas

Pasakojimas apie nedidelį asiliuką

3/7

Dažnai pasakojama liaudies legenda apie vyrą, vardu Juanas Méndezas, kuris Meksikos revoliucijos metais (1910 –1921 m.) Siudad Chuareso miesto Bella Vista rajone už prekystalio gatvėje pardavinėjo tako. Jis keliaudavo ir prekes gabendavo nedideliu asiliuku (isp. burro). Kad maistas neatšaltų, Méndezas jį suvyniodavo į dideles rankų darbo miltines tortilijas, kurias laikydavo po mažute staltiese.

Šis patiekalas greitai išpopuliarėjo, o didelius uždarus tako imta vadinti buritais - taip jie pavadinti dėl mažojo Méndezo asiliuko - burro.

Šiais laikais buritai labai paplitę JAV, juk tai - sveikas ir gardus patiekalas, kurį patogu valgyti tiek prie stalo, tiek užkandžiaujant pakeliui. Pastaruoju metu buritus pradėjo pardavinėji ir gatvės maisto kioskeliuose Šiaurės Europoje. Europoje buritai derinami su Azijos ir Afrikos virtuvių įkvėptais įdarais.

Tikrai lengvą buritų receptą rasite ČIA.
Enčilada

Paprasta TEX MEX „lazanija“

4/7
Mums pažįstama TEX MEX virtuvės enčilada - tai tortilija, įdaryta įvairiais produktais, pavyzdžiui, mėsa, sūriu, aitriųjų paprikų padažu arba aštriu padažu (salsa). Tortiliją galima aplieti aitriųjų paprikų padažu arba jame pamirkyti, be to, galima ir lengvai pakepinti. Tada į tortilijas suvyniojamas pasirinktas įdaras, o suktinuką galima dar pakepinti ir pagardinti aštriu arba kitokiu padažu ir sūriu. Įdarai į tortilijas greičiausiai vyniojami nuo Majų laikų, kai į tortilijas vyniodavo nedideles žuveles. Iš tikrųjų vieno enčilados recepto nėra, o skirtingų patiekalo variantų - begalė.

Žodis enchilada pirmą kartą paminėtas 1831 m. išleistoje meksikiečių receptų knygoje, kurios pavadinimas angliškajame variante – „Chilied“. Enčilada - itin universalus patiekalas, valgomas ir kaip pagrindinis patiekalas, ir kaip užkandis.

Dažniausiai enčilados patiekiamos trimis būdais:
- pamirkytos aštriame padaže, tačiau be įdaro, puikiai tinkančios patiekti kaip užkandis,
- sausos enčilados, negausiai pašlakstytos padažu ir įdarytos svogūnų riekelėmis ir sūriu Keretaro miesto stiliumi,
- įdarytos enčilados, gausiai pagardintos aštriu padažu ir sūriu bei prikimštos plėšytos mėsos ir kitų produktų. Paskutinioji minėta enčilada šiuolaikinėje TEX MEX virtuvėje yra žinoma geriausiai.
Gardžių vištienos enčiladų receptą rasite ČIA.
Kesadilija

Visi dievina mažą pyragėlį su sūriu

5/7

Tradicinės kesadilijos kilusios iš centrinių ir pietinių Meksikos regionų. Kesadilijos pavadinimas reiškia nedidelį pyragėlį su sūriu. Tai - plokščia apvali kukurūzų miltų tortilija, kuri perlenkiama per pusę (nors kartais viena ant kitos sudedamos dvi tortilijos), o į vidų dažniausiai pridedama Ochakos sūrio (tačiau dažnai dedamas ir asadero arba panela sūris). Tada kesadilija kepama ant plokščios keptuvės (comal), kol sūris visiškai ištirpsta.

Kesadilijų būna įvairiausių rūšių, tačiau svarbu žinoti, kad pagrindui galima naudoti ir kukurūzų, ir kvietinių miltų tortilijas. Dėti sūrio į kesadilijas būtina, tačiau į vidų taip pat galima dėti daugybę kitų produktų, pavyzdžiui, skirtingų rūšių mėsos, svogūnų, daržovių bei aitriųjų paprikų. Kesadilijos labai populiarios JAV pietvakarinėje dalyje, jos vadinamos TEX MEX gastronomijos kultūros karštu sumuštiniu.

Gardžių vištienos kesadilijų RECEPTAS.
Kukurūzų traškučių apkepas nachos

TEX MEX populiarintojas

6/7

Kukurūzų traškučių apkepą įkvėpė San Antonijuje atsiradusi tradicija tiekti užkandžių rinkinius. 1900 m. restoranų meistras Otis Farnsworthas ėmė tiekti užkandžius su ryžiais ir pupelėmis. Daugelis restoranų perėmė jo idėją ir ją pateikė savaip - pridėjo grietinės ir sūrio.

Kukurūzų traškučiai nachos prie užkandžių rinkinio pridėti tik po daugelio metų. Pasak legendos, 1943 m. grupelė kareivių žmonų iš Teksaso išvyko į trumpą kelionę į Meksiką. Sustojusias užkąsti moteris pasitiko vyriausiasis padavėjas, vardu Ignacio Anaya, draugų vadinamas Nacho. Kadangi virėjo tuo metu nebuvo, Anaya greitai paruošė patiekalą iš pjaustytų kukurūzų tortilijų, paskanintų lydytu sūriu bei Chalapos paprikomis. Damoms labai patiko šis patiekalas. Jos pavadino jį Nachos especial - ypatinguoju Nacho patiekalu. Taip atsirado kukurūzų traškučių apkepas.

Nachos lėkštės RECEPTAS.
Aitriųjų paprikų sriuba su mėsa (chili con carne)

TEX MEX virtuvės klasika

7/7

Šis patiekalas - vienas žymiausių, padėjusių išgarsinti visą TEX MEX virtuvę. Būtent XIX a. pabaigoje vadinamosios „aitriųjų paprikų karalienės“ iš San Antonio lėmė tai, kad šis patiekalas atkeliavo ir į Ameriką. Tuo metu turizmas San Antonio mieste labai išaugo, nes amerikiečiai plūdo apžiūrėti užkariautų teritorijų. Lankydamiesi šiame itin meksikietiškame mieste amerikiečiai rinkdavosi miesto aikštėse ir vaikščiodavo po paskubomis suręstus turgus. Čia žmonės prekiaudavo, čia ir užkandžiaudavo, mėgaudavosi aitriųjų paprikų sriuba su mėsa. Moterys pasistatydavo prekystalius, atsinešdavo kėdžių, stalų, žibintų ir namuose ruošto maisto, kurį laikydavo didžiuliuose katiluose ant liepsnojančios ugnies. Tradicija rinktis lauke ir kartu valgyti atkeliavo iš Kanarų salų. Kol žmonės mėgaudavosi aitriųjų paprikų karalienių patiekalais, šalia grodavo muzikantai.

1882‑ųjų metų Alamo miesto gide skaitytojams buvo rekomenduojama apsilankyti Kariuomenės aikštėje (Military plaza) ir paragauti meksikietiškų skanėstų, pavyzdžiui, kukurūzų paplotėlių su mėsa (tamales), aitriųjų paprikų sriubos su mėsa bei enčiladų, kurias gamindavo tiesioginiai Actekų palikuoniai (gali būti, kad pastarasis teiginys nebuvo teisingas, nes dauguma prekeivių buvo kilę iš Ispanijos arba Kanarų salų). Tačiau aitriųjų paprikų sriubos populiarumas augo, o netrukus patiekalas pasiekė ir šiaurinius regionus - tam itin svarbi buvo 1893‑iųjų Pasaulinė paroda Čikagoje.

Galima sakyti, kad būtent Čikagoje šis patiekalas patyrė svarbiausią išbandymą - pagaliau buvo pripažinta, kad jis tikrai tinkamas išalkusiai tautai pamaitinti.

Vegetariško "chili sin carne" RECEPTAS.